2026 m. žurnale Aesthetic Plastic Surgery paskelbtame Tarptautinės estetinės plastinės chirurgijos draugijos (ISAPS) pacientų saugos ekspertų dokumente nagrinėjama būtent ši problema – veido patempimo operacijos pacientams, kuriems anksčiau buvo atliktos procedūros dermaliniais užpildais ar energija pagrįstomis technologijomis.
Pagrindinė žinutė nėra ta, kad šių procedūrų reikėtų vengti. Ji kita „Estetinės medicinos procedūros turi būti vertinamos kaip ilgalaikiai sprendimai tapę paciento gydymo istorijos dalimi.
Pacientas gali neprisiminti, koks preparatas buvo injekuotas prieš penkerius metus ar kokiu aparatu buvo atlikta procedūra, tačiau ankstesnės intervencijos gali būti reikšmingos audinių būklei.
ISAPS ekspertai atkreipia dėmesį, kad dermaliniai užpildai ir energija pagrįstos procedūros tam tikrais atvejais gali būti susijusios su nepageidaujamais išliekančiais audinių pokyčiais.
Todėl plastikos chirurgui prieš operaciją svarbu žinoti:
Tai tampa savotiška estetine anamneze, kuri šiandien plastikos chirurgui gali būti ne mažiau svarbi nei ankstesnių operacijų istorija.
Hialurono rūgšties užpildai laikomi biologiškai suyrančiais. Tačiau jų išlikimo trukmė nėra vienoda.
Mokslinėje literatūroje aprašyta, kad kai kurių pacientų audiniuose hialurono rūgšties galima aptikti ilgiau nei buvo tikėtasi, ypač kai preparatai buvo leidžiami giliai arba didesniais kiekiais.
Likęs užpildas chirurgui gali būti reikšmingas, jeigu jis yra srityje, kurioje planuojama operacija.
Todėl, esant įtarimui, gali būti rekomenduojamas papildomas vaizdinis ištyrimas.
Aukštos raiškos ultragarsas ar tam tikrais atvejais MRT gali padėti nustatyti likusį užpildą, granulomas ar kitus audinių pokyčius.
Jeigu chirurginiuose sluoksniuose įtariamas hialurono rūgšties užpildas, ISAPS ekspertai rekomenduoja apsvarstyti jo tirpinimą hialuronidaze. Publikacijoje nurodoma, kad po tirpinimo paprastai turėtų būti skiriamas pakankamas laikas audiniams stabilizuotis – tipiniu atveju apie 2–4 savaites.
Biostimuliantai, pavyzdžiui, PLLA, kalcio hidroksiapatitas (CaHA) ar polikaprolaktonas (PCL) yra naudojami ne vien tūriui atkurti.
Jų veikimas susijęs su biologinio atsako ir naujo kolageno formavimosi skatinimu.
Būtent to ir siekiama gydant pacientą.
Tačiau ISAPS ekspertai pažymi, kad ilgalaikiai audinių pokyčiai tam tikrais atvejais gali apimti fibrozę, audinių standėjimą, gilius mazgelius ar svetimkūnio granulomatozines reakcijas.
Tai nereiškia, kad biostimuliatoriai yra netinkami ar kad po jų negalima atlikti operacijos.
Tai reiškia, kad plastikos chirurgas turi žinoti ką, kur ir kada pacientui buvo suleista.
Ką keičia lazeriai, radijo dažnis ir ultragarsas?
Energija pagrįstos technologijos naudojamos todėl, kad gali sukelti kontroliuojamą biologinį audinių atsaką – kolageno remodeliaciją ir audinių stangrėjimą.
ISAPS dokumente aptariami radijo dažnio (RF), fokusuoto ultragarso ir lazerių sukelti histologiniai pokyčiai, tarp kurių minimi:
Didelė dalis šių procesų yra būtent tai, ko siekiama atliekant gydymą.
Tačiau chirurgui svarbus kumuliacinis audinių atsakas, ypač kai per daugelį metų buvo atlikta daug skirtingų ar kartotinių procedūrų.
Ryškesnė fibrozė gali sumažinti audinių paslankumą, pakeisti natūralius chirurginius sluoksnius ir apsunkinti jų atskyrimą operacijos metu.
Todėl klausimas nėra:
„Ar aparatinės procedūros yra geros ar blogos?“
Svarbesnis klausimas:
„Ar konkreti procedūra konkrečiam pacientui atliekama tinkamu laiku, tinkamame anatominiame sluoksnyje ir kaip ji dera su ilgalaikiu jo veido estetiniu gydymo planu?“
Šiuolaikinė veido patempimo operacija nėra tiesiog perteklinės odos pašalinimas.
Priklausomai nuo pasirinktos chirurginės technikos, chirurgas dirba skirtinguose anatominiuose sluoksniuose, mobilizuoja audinius, SMAS struktūras, atpalaiduoja laikančiuosius raiščius ir saugo veidinio nervo šakas bei kraujagysles.
Ankstesnių procedūrų sukelti audinių pokyčiai gali pakeisti šią anatomiją.
ISAPS ekspertai išskiria kelis chirurgui aktualius aspektus:
Todėl ankstesnių procedūrų istorija nėra smalsumo klausimas.
Ji gali turėti tiesioginę reikšmę chirurginės operacijos planavimui.
Ar po veido užpildų, lazerių, HiFu ir kt. galima atlikti chirurginį veido patempimą ?
Taip.
Tai viena svarbiausių ISAPS dokumento išvadų.
Anksčiau atlikti dermaliniai užpildai ar energija pagrįstos procedūros savaime nėra absoliuti kontraindikacija veido patempimo operacijai.
Tačiau pacientą reikia tinkamai įvertinti.
Jeigu nustatomi reikšmingi audinių pokyčiai, chirurgui gali tekti keisti operacijos strategiją ir atlikti švelnesnį sluoksninį preparavimą, konservatyviau mobilizuoti odos lopą, daugiau dėmesio skirti nervų struktūroms ir vengti perteklinio audinių įtempimo.
ISAPS ekspertai pabrėžia dar vieną svarbų principą: chirurginės operacijos technika turi būti pritaikoma pagal realų intraoperacinį audinių atsaką, o ne aklai vykdoma pagal iš anksto pasirinktą chirurginę schemą ar žinomą metodą, techniką.
Jeigu svarstote Face Lift ar kaklo patempimo operaciją, prieš konsultaciją verta pabandyti atkurti savo estetinės medicinos istoriją, net jei procedūra buvo atlikta prieš daugelį metų.
Jeigu turite išrašus, preparatų etiketes, procedūrų protokolus ar žinote naudoto aparato pavadinimą – išsaugokite šią informaciją.
Ypač svarbu gydytojui pasakyti, jeigu po ankstesnės procedūros buvo:
Pacientas neprivalo suprasti, ką ši informacija reiškia chirurginiu požiūriu. Tai įvertinti yra plastikos chirurgo darbas.
Tai vienas sudėtingiausių klausimų estetinėje medicinoje.
Minimaliai invazinės procedūros gali padėti ilgiau palaikyti odos kokybę, koreguoti tam tikrus senėjimo požymius ir kai kuriais atvejais atitolinti chirurgijos poreikį, tačiau jos negali neribotai pakeisti chirurginio audinių pertvarkymo.
Kai pagrindinė problema tampa ne odos kokybė, o reikšmingas audinių nusileidimas ir anatominių struktūrų padėties pokytis, dar viena procedūra nebūtinai yra geriausias atsakymas.
Kartais profesionalus gydytojo sprendimas yra pasakyti:
daugiau procedūrų šiuo metu nereikia.
Arba:
nechirurginėmis priemonėmis nebegalime pasiekti rezultato, kurio tikitės – laikas konsultuotis su plastikos chirurgu.
Tai nėra estetinės medicinos nesėkmė. Tai yra racionalaus gydymo tęstinumas. Estetinė medicina neturėtų būti procedūrų kolekcija.
Pacientas gali susidurti su estetinėmis procedūromis būdamas 25–40 metų ir dėl chirurginio veido atjauninimo kreiptis po dešimties ar dvidešimties metų, todėl kiekvieną procedūrą verta vertinti ne tik pagal rezultatą „po mėnesio”. Reikėtų galvoti ir apie tai, kokius audinius norime turėti po penkerių ar dešimties metų.
Tai gebėjimas pasirinkti tinkamą intervenciją tinkamu metu – ir žinoti, kada jos neatlikti. Tai ilgalaikė paciento priežiūra, nuoseklūs gydymo planai, kurie grindžiami principu:
anamnezė → anatomijos ir audinių būklės įvertinimas → indikacija → tinkamas gydymo metodas → ilgalaikis planas.
Ne kiekvienam pacientui reikia chirurgijos ir ne kiekvienam pacientui reikia lazerio. Ne kiekvienam pacientui reikia injekcijos ir ne kiekvienam reikia aparato.
Kiekvienam pacientui reikia individualaus sprendimo, kuriame būtų vertinama ne viena procedūra, o žmogaus veidas ir jo gydymo istorija kaip visuma.
ISAPS Veido sekcijos lektorius, pranešėjęs, ASPS narys
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Saulius Vikšraitis
